Pokalbis- filosofinis, niekad nesiliaujantis ginčas: pažinu - nepažinu... ar tai, ko aš nežinau - egzistuoja...ar kitiems egzistuoja tai, kas ir man...Prieš keletą metų su nemigos priepuoliais skaičiau K. Kastanedos knygas. Ten labai nemažai vietos skiriama aprašymui to, kas yra "pažinu" ir "nepažinu". To, kas "pažinu", išties vos kruopelytė, palyginus su tuo, kas "nepažinu". Ir visas Pasaulis (nerandu geresnio žodžio, nors ir šis kažin ar tinkamiausias) aprašomas kaip energijos pluoštai. Aplinkinio Pasaulio "įvaizdis"- viso labo vienas iš daugybės būdų Jį "matyti. Globalinis žmonių susitarimas stalą vadinti stalu, žvaigždę - žvaigžde...(Tik dėl meilės sąvokos niekaip nesusitaria
, keistuoliai
)
Jei energiją pavadinsime šviesa, tai ir bus, kad viskas aplink, ir mes patys, beje, tėra šviesa...
Tik žmonės su užsidegimu tiki ir kitus moko tikėti, kad yra ne taip.
Bet baisiausia man darosi tuomet, kai suvokiu, jog liūto dalį savo gyvenimo, laiko, energijos atiduodame fizinio kūno, vienintelio iš septynių, poreikiams tenkinti. Ir nebežinai, kaip iš tokio klaidingo kelio išsukt - turi tiek daug pareigų, susitarimų, įsipareigojimų...
Į KOKĮ SŪKŪRĮ SAVO NORU IR KITŲ SKATINAMI ESAM VISI ĮSISUKĘ???
Šūkaunam sistema šiokia, sistema kitokia...ar ne mes patys (žmonija aplamai) ir esam ta sistema? Ar ne todėl taip sunku nuo jos išsivaduot, kad "lomatj - ne stroitj"? Juk viskas - lyg kortų namelis, vos ką nors truktelsi, tokia kalnų griūtis įvyks! Tad neretai ir toliau kinkuojam į sistemos ratus įsikinkę, ne tiek iš nežinojimo ar papratimo, kiek iš atsargumo ir asmeninės atsakomybės suvokimo. Ar atsargumas - yda? Ar daug nuveiksi vienas? Žinoma, malkų priskaldyt gali ir vienas, o štai apčiuopiamiems darbams jau reikia tam tikros kritinės masės. Ir ta kritinė masė turi būti apčiuopiama
BET
Pasiekus tam tikrą dydį, kritinė masė pati pavirsta "sistema", nes nebelieka kurybos laisvės, individualaus sprendimo. Dabar jau šitoje naujoje sistemoje prasideda "išsikišusių vinių sukalinėjimas". Kodėl dauguma gerų dalykų ilgainiui pagenda,išsigimsta, ar tai būtų prekės kokybė, ar tarpusavio santykiai? Tokie Visatos vystymosi dėsniai, kai "užkliuvo už varčios, ir vėl nuo pradžios?"
Nežinau. O jūs žinot? Ar aplamai kas nors, kada nors žinojo?