tačiau kai kuriais atvejais galima pasakyti aiškiai.
Pateikiu pavyzdį. Iš temos apie astralines keliones, kur Padauža sako, kad su astralinėm kelionėm reikia atsargiai ir kad žino žmogų Lietuvoj, kuris prisižaidė su astralinėm kelionėm ir net mirė.
Natūraliai žmogaus reakcija yra tokia - o kas man, aš juk to žmogaus nežinau, o gal jis visai ne nuo to mirė ir pan.
Tai va. vietoj užuominos, jeigu siekiama, kad kitas kažko pasimokytų
, galima juk sakyti, kad buvo toks atvejis, žmogus užsiėmė tuo ir tuo, ką tiksliai padarė ne taip, į ką neatkreipė dėmesio ir pan.. (tik maždaug sakau.. bet juk aišku į kurią pusę kreipiu)
Tai būtų patirties perdavimas.
Man atrodo, kad jei norima kažko PAMOKYTI kitą žmogų, kad jis nedarytų tam tikrų klaidų, reikia kalbėti pavyzdžiais. tik taip svetima patirtis gali tapti sava.
Dabar tokie laikai (o kada jie buvo kitokie
) - neužtenka tik pasakyti, kad negalima (net kreipiantis į vaikus taip kalbėti neefektyvu
), reikia padėti žmogui pačiam suvokti, kodėl negalima.
čia viskas tas tinka galvojant, kad buvo siekiama perduoti tam tikrą savo patirtį, apsaugoti nuo galimų klaidų..
aišku, galima daryti prielaidą, kad dalis žmonių buvo laikyti pakankamai sąmoningais ir turinčiais bendrą patirtį, tada šiuo atveju su jais buvo kalbėta ir nesiekta nieko mokyti, o tie visi, į kuriuos buvo kreiptąsi, buvo tik priemonė parodyti, kad "aš tą patirtį turiu"
(skaityti nepiktai) (tada tos visos gražbylystės aukščiau netinka
)
Neturiu jokių piktų kėslų, tik jau seniai kirba galvoj mintis, kad kalbėjimas būtų aiškesnis, jeigu būtų pateikiami konkretesni pavyzdžiai. Asmeniniai žmogaus duomenys bent manęs tai visiškai nedomina, bet jei būtų kalbama konkrečiau, tą patirtį kažkas galėtų panaudoti
atsiprašau už neaiškų kalbėjimą