Deimantės eilėraščiai

deimante · Post by **deimante** » Wed 06 25, 2003, 3:15

Atgaiva

Vejas tyliai siurena lapus
Lietaus lasas tau krenta i sirdi
Tu blaskais savyje neramus
O aplink taves niekas negirdi

Ir sauki tu is sielos gelmiu
Dar surades vilties kibirkstele
As cia gyvas ,as cia as esu
Kur jus zmones dar like gyvieji?

O aplink svetimi tau veidai
Sirdys saltos ir akys stiklines
Atgaivinti juos meile bandai
Ir glaudi lyg vaikus prie krutines

Stai pajuto jie meiles tyros
Svelnu dvelksma ir prisilietima
Sirdys tos issiilge sviesos
Vel prisimine dziaugsmo buvima

Nedekojo tau niekas tada
Pats buvai tu be galo dekingas
Sutikai zmones siuos kelyje
Grazinai tai kas buvo jiems dinge

Tu dekojai likimui savam
Uz dziaugsmus ir uz nusivylimus
Uz jausmus dovanotus kitam
Ir uz busimus susitikimus

Ir staiga supratai tu tada
Kam zmogus sioje Zemeje gime?
Skleisti meile aplinkui save
Atgaivint kito sirdi ledine

Labai atsiprasau bet kolkas neturiu lietuvisko srifto

Post by **Rytė** » Wed 06 25, 2003, 9:01

Koks eilėraštis!

Irena-irocka · Post by **Irena-irocka** » Wed 06 25, 2003, 9:47

Taip! Taip! Deimane! Tebunie musu pasaulis siltas

Post by **Gluosnė** » Wed 06 25, 2003, 15:40

Nuostabu..

Uzeinu cia ir kas karta siluma uzplusta.. Kokie zavingi zmones renkasi..

Laimis · Post by **Laimis** » Mon 06 30, 2003, 14:34

Aurimas

--------------------------------------------------------------------------------

Čia Deimantės eilėraštis kurį aptikau svečių knygoj

GIMTINEI

Išaušo rytmečio aušra
Saulelė tyliai mus pabusti kviečia
Širdy svajonė gimsta vėl nauja
Dziaugsminga ateiti mintis manoji piešia

Regiu save zemelėj mylimoj
ji tyliai taria atėjai dukrele
Štai pailsėki pievoje margoj
Ir atgaivink pavargusę širdelę

Ir aš prisiglaudziu prie zemės šios
Kaip vaikas prie šiltos mamos krutinės
Taip gera grizt gimtinėn atgalios
Pajausti meilę šiluma Tėvynės

Staiga atbunda manyje jausmai
Kurybos polėkio pagauti
Vilnija mintys erdvėja laisvai
Kuriu aš nauja dziaugsmo kupina pasauli

Regiu visus mus nuostabiam sode
Pačių svajonėmis ir rankom jis sukurtas
Tikiu visa širdim išauš diena Zmogus supras kas Dievo duota tai tikrasis turtas

Zemelę meilės kupina regiu
Kartu mes kuriam ateiti jos šviesia
Tėvelis dangiškas nesitveria dziaugsmu
Vaikai jo pagaliau suprato tiesa

deimante · Post by **deimante** » Tue 07 01, 2003, 6:25

As geidu giesme, meiles tyra
Tau zemes nuostabus zmogau
Klausykis,te sirdy tavoj atgyje
Jausmai,kurie uzmige buvo jau

Siunciu tau siluma sirdies savosios
Siunciu tau nuostabius geliu ziedus
Ir tylu vakara ir takelius rasotus
Lakstingalos giesmele tau siunciu

Tik paklausyk,kaip meiliai kuzda vejas
Mums Dievo pasiustus zodzius
Atverki savo sirdi meilei
Ir ji per amzius tavy bus

As giedu giesme meiles tyra
Tau zemes nuostabus zmogau
Jauciu,tavoj sirdy atgyja
Jausmai ,kurie uzmige buvo jau

Esu labai dekinga visiems JUMS tikrai labai gera zinoti.kad kazkas pasidziaugia siomis keliomis eilutemis.

deimante · Post by **deimante** » Tue 07 01, 2003, 6:33

Dekoju tau uz vakara ta tylu
Uz jausma begalini sirdyje
Dekoju tau ,kad skausma gerumu istryniai
Kada lyg juroje skendau jame

As noriu padekoti tau uz dangu
Uz saule,zeme ir zvaigzdes
Sirdis mana tave visur atranda
Dekoju tau,kad cia esu -gyva!

Dekokim Meilei ,Dievui,Zmogui
Ir nesvarbu yra ar ner uz ka
Mylekim ir dekingi bukim
Dangus ir Zeme mums dekoja uz bet ka.

deimante · Post by **deimante** » Tue 07 01, 2003, 7:21

Keista mergaite tu esi
Kazkur skrajoji, vis kazka regi
Daznai kartoja tau visi
Suprask ! Tu realybej gyveni

Kas realybe ta paaiskinkit prasau
Galbut keista as ,kad zvaigzdes danguj matau
Kad saulei tekant sirdyje meldziuos
Kad palinkiu visiems geros dienos

O kartais, as juokiuosi lyg maza
Dziaugiuosi sia prabegancia diena
Pasikalbu su veju ir medziu
O kartais su savy gyvenanciu vaiku.

Uzaugau,stai gyvenimu einu
Ir kartas vis nuo karto isgirstu:
Kazkokia tu keista esi
Gyvenki pagaliau tu kaip visi!

As gyvenu mielieji,gyvenu
Sioj zemej tarp gamtos ir tarp zmoniu
Galbut kitaip pasauli suprantu
Atleiskite prasau tokia esu

Vaikysteje gamtos gleby zaidziau
Sparnais svajoniu danguje skraidziau
Su veju sokau pievoje margoj
Jauciausi as laiminga zemej sioj

Nesupratau tada dar kas esu
Siek teik keista atrodziau tarp kitu
Ne taip kalbejau ,ne is to juokiaus
Del to as kartais vienisa jauciaus.

Daznai paguosdavo mane tyla
Apklodavo ramybe lyg skraiste
Svelniai dainuodavo lopsine vakare
Ramiai miegodavau jos glebyje.

Keistuole as ,keistai visiems linkiu
Pasikalbeti su savy gyvenanciu vaiku
Pakilt sirdim link spindinciu zvaigzdziu
Nuprausti kasdienybe lietumi gaiviu.

Isgirst aplink dainuojancius medzius
Ir atgaivint uzsnudusius jausmus
Apglebti zeme sirdimi sava
Ir dziaugtis vel ateinancia diena

Laimis · Post by **Laimis** » Tue 07 01, 2003, 9:03

Na, va. Turime dar vieną talentą.

Agnė · Post by **Agnė** » Tue 07 01, 2003, 9:58

Deimantės eilėraščiuose girdžiu iš tolimosios praeities iškylantį tyrosios daininkės Bardos balso skambesį.

deimante · Post by **deimante** » Fri 07 04, 2003, 4:05

Esu labai dekinga uz jusu demesi.Tikrai nesitikejau tokio atgarsio.ACIU

Edvardas · Post by **Edvardas** » Sun 08 03, 2003, 16:08

Įspūdis geras, bet trūksta trumpumo. Sunki problema, bet išsprendžiama. Būtų poetiškiau. Gal kartais įmanoma būtų ne tiesiai sakyti: aš jum linkiu, myliu ir t.t., o kad tas ateitų, kaip eilėraščio nesakoma, bet aiški mintis.
Sėkmės

Agnė · Post by **Agnė** » Tue 08 05, 2003, 12:30

Edvardui netinka tiesūs pasakymai, jam tai skamba nepoetiškai. Bet kartais tose paslėptose mintyse patys poetai pasiklysta ir nebežino, ką tuo norėjo pasakyti. Tikisi, kad gal skaitytojas pats kaip nors išsikapstys. O jei nepavyks - čia jo problema, intelekto trūkumas...

Deimante, yra gerai taip kaip yra. Laikiam naujų eilėraščių.

deimante · Post by **deimante** » Thu 08 07, 2003, 4:48

Esu labai dekinga Jums visiems uz pagyrimus ir uz kritika.Tikrai ,labai nuosirdziai ir su dziaugsmu priemiau Edvardo zodzius.Tik nelabai dar suprantu kaip reiketu rasyti trumpiau ir poetiskiau.Tiesoig as esu paprastas zmogus.Cia greiciau ne eiles,o mano jausmai perteikti eiliuotai.Todel man taip gaunasi,nes savo jausmu as negaliu padaryti trumpesniu ,ar poetiskesniu.As tiesoig taip jauciu ir ta akimirka rasau namastydama apie perkeltine prasme ar poetiskuma,as dar ne poete ,tik bandau,nes sia dovana tik neseniai savyje atradau.
Aciu dar karta jums visiems.As jus myliu!!!!
Mielas Edvardai jei dar kada cia uzmesi aki,buk geras parasyk man,kaip rasyti trumpiau ir kartu poetiskiau.Kokio zinomo poetu kuryba man reiketu paskaityti,kad galeciau tai suvokti ir pajausti.Man patinka J. Marcinkevicius.

deimante · Post by **deimante** » Thu 08 07, 2003, 5:09

Tai buvo rudenio diena
Lietus uz lango ,liudesys sirdy
Tarytum nerimas ,tarytum nezinia
Kurioj atrode tu paskest gali

Jauteis isduotas sio pasaulio ir zmoniu
Sirdis svelnumo,meiles issiilgo
Kazkas tau tare: neliudeki,ateinu
Atnesiu vilti,kur seniai pradingo

Tu nebijok sirdies atverti
Ir nesvarbu,kad niekas nestoves salia
Isiklausyk i tyra meiles balsa
Jis pasakys teisus esi ,ar ne

Zinok nesi tu niekad vienas
Nors jausies paliktas visu
Yra sirdis ,kuri pades atverti siela
Ir dziaugsies tu savuoju likimu

Linkiu atrasti tyra meile
Kuri ateis tarytum paslaptis
Prasau pakelk akis i dangu
nors bus aplink tamsi naktis

Ir stai tada, suprasi tu:
Ner nei vienos dienos be saules
Nera nakties be spindinciu zvaigzdziu
Aplink tave ,tik mylintis pasaulis
Nes meileje esi ir tu

Kazkaip vis nesigauna rasyti trumpai,bet as pabandysiu butinai pabandysiu

Post by **Rytė** » Thu 08 07, 2003, 8:10

Deimante, kam bandyt keist save,kai to kitiem , o ne tau norisi? Būk tokia, kokia esi. Ačiū už eilėraščius!

Mindaugas · Post by **Mindaugas** » Thu 08 07, 2003, 12:59

Deimante, ačiū Tau už šilumą, ir už eiles ne trumpas. Už jausmus kokie jie yra. Jie čia svarbiausi

Vėl pasikeičiau... · Post by **Vėl pasikeičiau...** » Thu 08 07, 2003, 15:26

Jo, Deimante, rašai nuostabiai. Man patinka. Įdėk dar eilėraštukų. Man taip pat labiausiai patinka J.Marcinkevičius

deimante · Post by **deimante** » Mon 08 11, 2003, 0:03

Aciu dar karta jums visiems.Dziaugiuosi,kad yra kam mano eiles patinka,o kai kas noretu jas siek tiek pataisyti.Tai teisiog puiku,nes taip gali ivertinti savo trukumus ir galimybes,gali tobuleti ir del kitu ir del saves.Tikrai visiskai neisizeidziau del Edvardo zodziu ,netgi apsidziaugiau.
Miela Loreta, dekoju tau is visos sirdies uz nuosirdzius zodzius ir rupesti.

Stai kaip gavosi trumpiau ( tik nezinau ar poetiskiau)

Rasos lasais spindesiu delnuose...

Pauksciu takais skubesiu pas tave...

Giesmiu giesmem skambesiu sirdyje...

Geliu ziedais pasidabinsiu ausroje...

Vejo sparnais atleksiu audroje...

Zvaigzdziu skraiste apgaubsiu naktyje...

Taip amzinai tamsoj ir sviesoje...

Iseisiu ir vel grysiu pas tave...

Vejo sparnais prau

deimante · Post by **deimante** » Thu 08 14, 2003, 5:31

Kazkur toli
Zvarbioj nakty
Plaka sirdele nerami

Liudnoj zvaigzdej
Tylioj gelmej
Gal liejas asara karti

Pilkam ruke
Svaigiam sapne
Vel iseini ir sugryzti

Kazkur toli
Tavoj sirdy
Vejo malunai,ar jauti?

Skambantys Kedrai

Deimantės eilėraščiai

Deimantės eilėraščiai

Meiles giesme

Dekoju

Keistuole

Pasidalinimas mintim