Ekologinis gamtos ratas

Neringa · Post by **Neringa** » Wed 01 18, 2006, 10:41

Ne kartą girdėjau tokį argumentą, kad jaunesni miškai vertingesni, mažiau ligų ir kenkėjų, daugiau pagamina deguonies. Ar galėtum, briedi, pakomentuoti?
Arba va dar kokia aktuali problema. Lietuvoj masiškai džiūsta ąžuolai. Savo akimis mačiau kaip atrodo kažkokių kenkėjų ąžuole išgraužtos beveik centimetro diametro skylės. Kaip gelbėti ąžuolus ir kokios priežastys privedė prie šios situacijos? Nejaugi vienintelis išsigelbėjimas - iškirsti tuos ąžuolus, kaip kad yra sakoma?

Laimis · Post by **Laimis** » Wed 01 18, 2006, 13:04

Neringa wrote:Ne kartą girdėjau tokį argumentą, kad jaunesni miškai vertingesni, mažiau ligų ir kenkėjų, daugiau pagamina deguonies. Ar galėtum, briedi, pakomentuoti?

Nesąmonė visiška.

Kuo senesnis miškas, tuo yra geriau. Idealus variantas yra tas, kad miškas yra amžinas. Dievas (ar kažkas) sukūrė ir nuo tada toje vietoje miškas amžinas. Gali jis nunykti ir vėl atsirasti pats savaime, natūraliai... Bet Dievas (ar kažkas) nesuplanavo taip, kad pastoviai, kas 50 metų miškai turi būt iškertami, kad ataugtų jaunas miškas, kuris daugiau deguonies duoda.

Jei jaunas miškas būtų geriau už seną, tai mes neturėtume jokių sengirių, nes Dievas (ar kažkas) būtų sukūrės padarus, kurie natūraliai naikintų senesnius nei 50 metų miškus plynais kirtimais, kad ataugtų jaunuolynai. O kaip matom to nėra. Dievas plynų kirtimų nedaro.

Che

Ir dar keletas dalykų:
1. Jaunesni miškai vertingesniais laikomi todėl, kad ten sodinta pramoniniu būdu. Medeliai vienas prie kito. Jie tiesūs, vienos rūšies ir juos labai patogu nukirsti. Ir gauti pinigų. VAt kodėl jie vertingesniais laikomi. Jei nueisi į sengirę, tai ten medžiai įvairųs, jei tau reikia prisikirsti eglių, tai turi daug vaikščiot, toli mašinas tampyti, ne visur gali privažiuoti. O pramoniniam jaunam miške pasistatei vienam kvartale, eglyne ir tratini eglutes medienai. Sengirėj daug netiesių medžių, nes jie auga laisvėje, turi daug vietos plėsti šakas, pasvirti. Tas nepatinka kirtėjams. Medžiai turi būt tiesūs, antraip iš jų nesigauna tiesios lentos. O šakos išvis niekam nereikalingos, ant jų auga tik lapai, pro kuriuos medis kvėpuoja, o juk kam to reikia? Iš šakos geros lentos nepadarysi

Che

2. Kad jaunuolynas duoda daugiau neguonies irgi nesąmonė. Visų pirma todėl, kad deguonies nei vienas miškas neduoda. Kiek jis duoda dieną, tiek atima naktį, kiek pagamina per savo gyvenimą, tiek sunaudoja pūdamas. Galbūt sakoma, kad jaunuolynas daugiau deguonies pagamina, nes ten daugiau medžių, daugiau lapų... Bet čia ne argumentas. Reikia mąstyt globaliau... pamatyt ekosistemos ratą... Rate vieni kitus suėda ir gaunasi visiškas nulis. Kitaip tai nebūtų ratas. Todėl ir amžinas ratas, kad vienos rūšies energija pavirsta kita... Taip ir sukamės... O labiausia sukasi Sukiniai

3. Mažiau ligų ir kenkėjų. Nu taip, toks požiūris gali susidaryti tik pažvelgus į senus medžius ir į jaunuolyną. Kaip senas žmogus ligotas, o jauni visada atrodo tokie žvalūs ir stiprūs, taip ir su medžiais. Jei vieną šalia kito pastatai, tai tikrai atrodo, kad senas medis ligotesnis... Bet jei imsi jau susiformavusią ekosistemą, tai gaunasi priešingi dalykai. Sengirė yra nusistovėjusi amžina sistema. Ten natūraliai yra kenkėjų ir yra geradėjų, kurie tuos kenkėjus ryja. Todėl ji ir sengirė, kad auga tūkstančius metų, bet niekaip nemiršta nuo ligų ir kenkėjų. Ligų iš esmės ten nėra. Nes tūkstančius metų sengirės gyvena ir nemiršta. O vat su jaunais pramoniniais miškais yra atvirkščiai. Jie kol jauni, tai gražūs. O po 50 viskas - supuvę, reikia kirsti, užpuolė kirvarpos, skėriai... O kodėl taip atsitinka? Todėl, kad sodinama monokultūra. Monokultūroj veisiasi tik vienos rūšies kenkėjų naikintojai, ekosistema nesusidaro ir tokiam miškui sunku gintis nuo kenkėjų. Kol medis jaunas, tai jis labai guvus ir jam sunku pakenkti, bet tik 50 metelių praeina ir viskas... Bum... O sengirėse medžiai auga daug ilgiau... Mažiau pūna, nes ten ekosistema yra...Ir kenkėjų ten mažiau, nes yra daug juos valgančių... Vis dėl įvairovės.

Och..vėl paklodę parašiau...

Neringa · Post by **Neringa** » Wed 01 18, 2006, 14:19

O kaip su ąžuolais?
Gaila gaila, bet būtent Sukiniuose radom tuos suvarpytus ąžuolus ir jau pažymėtus iškirtimui.

Laimis · Post by **Laimis** » Wed 01 18, 2006, 18:50

Prieš keletą metų pas Žaliuosius girdėjau, kad Lietuvoje yra tik 10 procentų sveikų medžių. Medžiai susilpnėja dėl nenatūralių augimo sąlygų, oro taršos, rūgštingų lietų ir viso kito užterštumo.

Mano draugas iš dzūkijos miškų (jis dirba su medžiu, stato pavėsines, namus rąstinius) sako, kad anksčiau medžiai buvo tvirtesni. Pastatydavo rąstinį namą ir jis šimtus metų stovėdavo. O dabar mediena nėra tvirta. Anksčiau medžiai ilgiau ir gyvendavo. Eglės po 150-200 metų... O dabar 100 metų eglutei ir viskas... oūna, reikia kirsti...

Nu aš tokius dalykus girdėjau...

Vargšeliai ąžuolai. Mažiau važinėkim automobiliais, mažiau terškim, šampūno nepilkim į upes, gyvenkim ekologiškai, tai ir ąžuolai pasveiks.

briedis · Post by **briedis** » Wed 01 18, 2006, 21:58

Pirma, deguonį gamina ne tik medžiai, bet visi žalieji augalai, įskaitant ir jūros dumblius, kurių kiekį mums net sunku įsivaizduoti. Antra, ne visi augalai baigę gyvenimą supūva. Gilioje praeityje milžiniški kiekiai augalų virto akmens anglimi, nafta. Jie mineralizuodamiesi nesunaudojo deguonies, kurį buvo pagaminę. Tai vadinamas laisvasis deguonis, juo mes kvėpuojam. Per daugelį metų jis kaupėsi. Kaupiasi ir dabar, tik naikinamas tūkstančius kartų greičiau, deginant iškastinį kurą. Gyvūnų sunaudojamas deguonies kiekis yra labai mažytis, palyginus su visu apyvartiniu. Gyvūnams jo skirta tiek, kiek lieka laisvojo. O kadangi kažkada jo kiekis didėjo, matome, kad deguonies kiekis neribojo gyvūnų kiekio. Dabar mažėjimas vyksta maždaug tokiu greičiu: jei visame sausumos paviršiuje augtų miškas, per šimtą metų jis pagamintų tiek deguonies, kiek civilizacija sunaudoja per dešimt dienų. Kadangi kažkada susikaupusio laisvojo deguonies masė yra milžiniška, kol kas trūkumo nejuntam.

briedis · Post by **briedis** » Wed 01 18, 2006, 22:26

Dar apie kenkėjus. Jie yra tokie pat svarbūs kaip ir visi kiti. Gamtoje nėra naudingų ir žalingų. Jos galia įvairovėje. Medžiai kaip ir žmonės ne visi būna stiprūs ir verti pratęsti giminę. Be to, medžiai gamina įvairias chemines medžiagas, atbaidančias ar net žudančias kenkėjus. Ne tik dėl savęs, bet ir dėl kaimynų. Gyvybingesni medžiai gamina daugiau, kiti mažiau. Štai tuos silpnuosius ir užpuola kenkėjai. O kad jie per daug neišsiplėstų ir nepultų stiprių medžių- yra jų valgytojai. Medžių gyvybingumas priklauso ir nuo jų kaimynų, ši tema labai plati, trumpai nepapasakosi. Paprastas pavyzdys: po medžių žieve gyvena kirvarpos, o jas valgo geniai. Kirvarpos gyvena ir jaunuolynuose, ypač monokultūriniuose, o geniams reikia seno miško, sausuolių, kuriuose galėtų išsikalti uoksus. Taigi kirvarpos gerai gyvena, o geniai neturi kur gyventi.

Post by **Leonardas** » Thu 01 19, 2006, 0:26

Laimis wrote: Och..vėl paklodę parašiau...

Ooo... visai šaunūs tavo pamąstymai apie augaliją. Malonu juos skaityti.
Galbūt kai kurias žinutes šios temos vertėtų perkelti į kitą forumą iš skelbimų ir ten pratęsti diskusiją, galbūt atsirastų tikrų žinovų ir daugiau kurie norėtų išsakyti savo mintis, kaip, kad dabar papasakojo "briedis".

Apie gamtą man skaityti niekada neatsibosta.

Kelionės į tam tikras vietas gal ir gerai. Bet visi ten tikrai negalime nuvykti, vien todėl, kad jei tai bus masinis vykimas ten, tai tos vietos greitai gali tapti kaip ir bet kurios kitos gamtos vietos. Taigi galvoju, kad į tokias ekskursijas gali vykti tiktai tyros sielos žmonės.

Man kol kas užtenka ir savo sklypo Sukiniuose ir ten man užtenka įvairių potyrių. Juk kol kas negaliu būti keliose vietose iš karto, jei vyksiu į ekskursiją kitur, tai galiu pražiopsoti kokį įvykį savo sklype. Kaip, kad buvo kai atskrido gana didelis pulkelis kurapkų ir nutūpė žolėje vos už kelių metrų ir aš gana gerai jas mačiau. Man tai daug didesnis įvykis, kad jos atskrido pas mane, o ne aš jų vykau kažkur tai žiūrėti.

Laimis · Post by **Laimis** » Thu 01 19, 2006, 0:29

Basta wrote:Šiaip, Laimi, tu teisus dėl ekologinio rato.
Bet nenorėčiau, kad klaidintum žmones.
Nes nepastebėjai vieno svarbaus dalyko.
Ekoratui priklauso ir gyvūnai, ir žmonės.
Jei medžiai sunaudotų tiek, kiek duoda, - nebeliktų deguonies gyvūnams ir žmonėms.
Taigi jie duoda daugiau ir tik medžių dėka mes dar turim kuo kvėpuoti.

Ne ne, Bastuže, priskaičiavau ir gyvūnus.

Rašiau:

Visų pirma todėl, kad deguonies nei vienas miškas neduoda. Kiek jis duoda dieną, tiek atima naktį, kiek pagamina per savo gyvenimą, tiek sunaudoja pūdamas.

Žodis "pūdamas" ir reiškia gyvūnus. Labai daug bakterijų visosių, vabaliukų ir kirmeliukų reikia, kad supūdyt medieną. Jie visi kvėpuoja ir išskiria daug daug CO2, o suvartoja O2.

Aišku, kas nesupūna virsta į naftą ar anglį, priedo kvėpuoja šiek tiek stambesni gyvūnai, kurie medienos nevalgo, bet kaip Briedis sakė, jie didelio kiekio neiškvėpuoja.

Nu man taip atrodo...

Reikės dar pasigilinti į tą ekologinį ratą

Egidijus · Post by **Egidijus** » Thu 01 19, 2006, 10:23

Dėl jaunuolynų vertės tai čia jau labai gerai buvo parašyta. Aš noriu pridėt tik tai, kad net vertinant CO2 sugėrimo/deguonies išskyrimo (paprastai sakant deguonis išskiriams kai sugeriamas CO2) požiūriu subrendęs miškas yra vertingesnis už jaunuolyną. Dėl to kad
- subrendęs miškas jau yra sukaupęs CO2 kuris yra "užkonservuotas", be to kad ir ne taip greitai bet visvien yra kaupiamas. Jaunuolynui prireiks daugybės metų, kad sukauptų tą kiekį.
- jei jaunuolynas sodinamas vietoj subrendusių medžių, tai subrendusio miško mediena yra vartojama (pvz, popierius, medžio gaminiai) - taigi suįra žymiai greičiau nei jaunuolynas sugeba sukaupti seno miško CO2.
Išvada. Senas miškas vertingesnis už jauną CO2 sulaikymo/deguonies išskyrimo požiūriu.

Kaip kam aiškino ąžuolai džiūsta ne dėl vienos kažkokios priežasties, o dėl kelių susidėjusių. Mokslininkai kol kas dar nežino, jų tyrimas užtruks apie 5 metus, tačiau vienos iš hipotezių yra kad susidėjo keli šalti pavasariai kai nušalo lapeliai, kenkėjai, dar ten keletas galimų priežasčių, dabar neatsimenu.
O dėl to kad vienintelis išsigelbėjimas - kirtimas tai čia priklauso nuo požiūrio. Pramoninės miškininkystės, kurios tikslas užauginti kuo daugiau geros kokybės medienos per trumpesnį laiką, dauguma atstovų sutiktų, kad reikia iškirsti ir kuo greičiau, kad mediena dar būtų galima panaudoti ir kitų medžių neužkrėstų. Tačiau yra miškininkų ir kitų žmonių kurių požiūris yra kad miškas nėra lygus medienos kiekiui. Šiuo požiūrio žmonės teigia, kad reikia palikti ir nudžiuvusius, suvarpytus medžius (ypač senus lapuočius) dėl bioįvairovės išsaugojimo, be to yra atlikta ir mokslinių tyrimų, kurie rodo kad palikus nudžiuvusius, užkrėstus medžius miškas pradeda savaime save reguliuotis - atsiranda "kenkėjų priešininkai" ir per kelis metus įsivyrauja pusiausvyra ir miškas tampa sveikesnis.

Tarp kitko šiuo metu žemėje belikę tik 20% natūralių miškų.

briedis · Post by **briedis** » Thu 01 19, 2006, 23:04

Sudėtinga šita tema. Aš daug laiko praleidau stebėdamas ir analizuodamas. Žinių padaugėjo, aiškumo- nė kiek. Dabar stengiuosi tik stebėt. Po truputį lyg ir ateina aiškumas.

Laimis · Post by **Laimis** » Thu 01 19, 2006, 23:45

Senus medžius būtina palikti. Sako, kad etseit ligos ten nuo jų platinasi... Bet tai irgi nesąmonė.

Aš optimizmo šalininkas.

Jeigu miškas išvalomas, visi virtuoliai supjaustomi ir išvežami, padaromi takučiai, visi medžiai tik gyvi ir tik žaliuoja, o nebelieka senų negražių puvenų, tai, galima sakyti, miškas yra pasmerktas.

Viskas vėlgi čia sukasi apie tą patį gamtos ratą. Seni puvenos medžiai labai reikalingi paukštukams gyventi. Ten genys prikala skylių, paskui tose skylėse apsigyvena kiti paukštukai... O jei miškas išvalomas, tai paukštukai neapsigyvena, tada jie nelesa kirmėlių, o kirmėlės sugriaužia naujus medžius ir problemos tęsiasi... Valyk nevalęs...

Natūraliai yra taip, kad miškuose yra ir senų puvenų. Medžių vaiduoklių. Jie vaidina labai svarbų vaidmenį ir nereikia jų šalinti. Jei kažkam jie negražiai atrodo, tai tegu tie žmonės savo sąmonę keičia, o ne aplinką.

Oi kokie gražūs tie medžiai... ir apskritai, kuo daugiau medžių privirtusių, tuo geresnis miškas, reiškia jis senas, niekas jam netrukdo save tręšti ir gyvuoti...

Nevalykim miško ir paukščių pas mus bus daugiau, ir kirmėlių mažiau ir medeliai sveikesni bus... ir derlius geresnis... O tiek nedaug tereikia - tiesiog nedirbti...nieko nedaryti..vat kas dabartiniam žmogui yra sunkiausia... Nieko nedaryti.

Gamta tai ji pati gali susitvarkyti su visais kenkėjais ir visom ligom.. o žmogui tereikia nieko nedaryt...

Che

Neringa · Post by **Neringa** » Fri 01 20, 2006, 15:37

Dėl natūralios gamtos pusiausvyros ir Anastasijos yra kažkas pasakyta. Neprisimenu, kurioje knygoje.

Iš vidaus man priimtina, kad natūraliai gamta tvarkosi. Turbūt reikia įsisąmoninti, be to, kad ji išmintinga esybė, ir greičiausiai kad visi "negražūs reiškiniai" yra arba mūsų pačių suvokimo problema (kaip kad Laimiukas sakė), arba savigyna nuo nežmoniškų žmonių sukurtų civilizacijos sąlygų. Ir gamta netgi purtosi nuo nežmoniškų žmonių įvairiomis priemonėmis: erkėmis, epidemijomis, katastrofomis... Tiems, kurie gamtos dėsnių nepažeidžia ar stengiasi nepažeisti, gamta matyt sukuria apsaugą suteikdama imunitetą, stiprindama intuiciją. Na, tikrai, visi vykstantys reiškiniai yra gamtos kalba, savo intuicija galime pabandyti suvokti, ką kuris reiškinys reiškia ir kaip galime padėti gamtai.

Gal tikrai didžiausia pagalba būtų ir mums patiems dar gerokai transformuoti savo sąmonę. Sakykim, kad ir bebrų klausimas. Kaip kuris elgtumėmės, jeigu mūsų sklype bebrai pradėtų graužti mūsų sodintus ar ne mūsų sodintus medelius, tvenkti upelį mūsų sklype? Ar sugriaunam užtvanką ir bandom išvaryti juos kur nors toliau?
Kitas dalykas, atvežtinių egzotiškų augalų sodinimas mūsų sklypuose. Ar tai atitinka gamtos dėsnius? Ar mes nekuriame savo sklypeliuose dirbtinės oazės?

Dar dėl šalto oro šiuo metu stojusio Lietuvoje. Kaip tik pranešinėja per radiją, kad būtų gerai parūpinti laukiniams žvėreliams ir paukščiams maisto, nes jie liko "kaip ir apgauti", nes Lietuvoje vyrauja šiltesni orai žiemą. Ar tai pagalba gamtai?
Galvoju, gal kaip tik toks oras yra skirtas mūsų mylimų ąžuolų išgelbėjimui nuo kokių tai "svetimšalių termitų". Ir dar nuo daug ko mus šaltis gelbsti. Su džiaugsmu stebiu, kaip žmonės ekstremaliomis sąlygomis patampa vienas kitam geresni, atidesni, nuoširdesni. Vaikai gauna atsikvėpti nuo mokyklos, ištrūkti iš sistemos nagučių nors trumpam ir galbūt pamąstyti apie kažką šilto, jaukaus ir stebuklingo.

Tiek minčių šį kartą.

briedis · Post by **briedis** » Fri 01 20, 2006, 20:52

Dėl atvežtinių augalų viskas labai aišku. Jeigu jiems būtų čia tinkamos sąlygos, augtų ir be mūsų pagalbos. Ne tik augtų, bet ir daugintųsi. Dabar gi jie visiškai priklauso nuo mūsų, taigi yra mūsų belaisviai. Jiems tai kalėjimas, kad ir kokios geros sąlygos jame būtų. Kita vertus, kas mums davė teisę spręst, kur kam augti? Pasaulis sutvertas tobulai. Mums nieko nereikia pridėti.

briedis · Post by **briedis** » Fri 01 20, 2006, 21:17

Dėl bebrų tai čia sunku pasakyt, kas kieno sklype įsikuria. Tas sklypas jų tiek pat kiek ir mūsų, taip pat dar pelių, kurmių, paukščių, sliekų ir tt. Tarp tiek bendrasavininkų neįmanoma pasidalint. Kiekvienas laukinis kaimynas, pripažįstantis žmogaus draugystę- didelis įvertinimas(turint galvoje žmonių reputaciją). O jei graužia medžius, ką padarysi, toks gi jų maistas. Kad mes pasodinom, dar nereiškia kad mums priklauso. Galima medelius aptvert, o bebrams pasodint karklų, dar kokių šakniavaisių pasėt. Pavaišint mielus kaimynus visais laikais buvo sveikintina.

Dobė · Post by **Dobė** » Fri 01 20, 2006, 21:25

pritariu jūsų išmintingoms mintims apie nesikišimą į gamtą - aš taip pat manau, kad miškuose reikia palikti viską savieigai - viskas taip ir sutvarkyta, kad maitintų viens kitą - nieko negalima nei atimti, nei pridėti, geriau, kai ekosistema yra uždara. iš tikrųjų sename miške nėra nieko negražaus, nebent grybautojų ir iškylauytojų paliktos šiukšlės. kaip gražiai ir paslaptingai atrodo išvirtę sutręšę medžiai - daugybės vabalų (ir naudingų ir taip vadinamų kenkėjų), paukštelių prieglobstis. o nuo žmogaus per didelio įsikišimo kaip tik ir gaunasi visokie disbalansai gamtoje - tai kirvarpų prisidaugina, tai bebrai išplinta

pvz. mano kaimynų žemės pakrašty pamiškėje yra bebrų apgyventas melioracinis kanalas. pasakojo, kad anksčiau mūsų žemėse buvo medžiojama ir net išlikęs medžiotojų bokštelis. rodos dar ir dabar jie ateina šaudyti bebrų, stirnų šernų. bandžiau dėl to kalbėtis su kaimynais, bet vieni lygtai nenori pyktis su medžiotojais, kiti sako "tu ką, nori, kad bebrų prisiveistų ir medžius sugraužtų", o man šitai ramybės neduoda. ir medžių gaila ir bebrų, o kodėl jų priviso, niekas ir nesusimąstom. matyt pažeista ekologinė pusiausvyra, bet brutaliomis preimonėmis medžių neišgėlbėsime, prievarta gimdo prievartą - jei toleruosime medžiotojus, kad ir šalia savo sklypų, nebus pas mus meilės erdvės nė kvapo

šiurpu, kai pagalvoji, kad tau nesant po tavo žemę vaikščioja žmogus su šautuvu

dar visai neseniai mane važiuojančią lauko keliuku iš Voskonių pradžiugino keturių jaunų stirnų pulkelis - pasibaidžiusios mašinos jos liuoksėjo miško link. nu jau labai sušildė dūšią šis vaizdas, tarsi kokį palaiminimą gavau

Dina · Post by **Dina** » Sat 01 21, 2006, 3:53

Na gerai, del tu gyvuliuku maitinimo dabar, kai labai salta: taip, jei zmones nekenktu savo darbais, pvz, pauksciams, butu viskas grazu, tegul jie maitinasi sau svarankiskai, graziai gyvena, kurie susala-numirsta ir t.t.Bet dabar nera gi taip pusiausvira viskas...is zmoniu puses daugiau zalos nei pusiausvyros palaikymo...Mintis mano paprasta: gal reiktu jiems padeti, kad jau kenkiam nemazai?:)
Pakabinau buteli uz balkono stiklo.Idejau maistuko.Ir va, kai spustelejo -25,-zylute pasirode:) Iki tol tik besociai balandziai ir kuosos:)

Laimis · Post by **Laimis** » Sat 01 21, 2006, 14:06

Dina wrote:Bet dabar nera gi taip pusiausvira viskas...is zmoniu puses daugiau zalos nei pusiausvyros palaikymo...Mintis mano paprasta: gal reiktu jiems padeti, kad jau kenkiam nemazai?:)

Gamta per keletą metų gali susitvarkyti ir įgauti savo pusiausvyrą.

Maitindami gyvūnus, mes gamtai ne padedam atstatyt pusiausvyrą, o tik dar labiau ją sugadinam.

Kad ir kaip gražu atrodo lesinti tuos paukštelius, kad ir koks gėris, bet iš esmės, tai blogis. Viską, ką žmogus gali padaryti vardan gamtos yra nesikišti. Gamta labai gerai moka susitvarkyti.

Kokį čia pavyzdį pateikus... o sugalvojau. Kauno zoologijos sode gyvena tigrai, liūtai. Žmogus juos maitinasi ir džiaugiasi: "och, kaip gera mano žvėreliams, kaip jie džiaugias, kai aš jiems valgyt atnešu, kokios jų akys gražios kai mane pamato su maistu ateinantį".

Che..žinoma, maitinti zoologijos sode sėdintį žvėrį yra gėris... Bet gamtai mes tuo niekuo nepadedam.

Jei maitinam laukinius gyvūnus, tai mes iš aplinkinės gamtos zoologijos sodą darom, o ne gelbstim nuo šalčio. Kalėjimą, kuriam, o ne laisvę.

Kad ir kaip žiauriai skamba, bet viskas ką mes galim padaryti gyvūnams yra NESIKIŠTI. Tiek nedaug tereikia - tiesiog NIEKO NEDARYTI. BEt žmogui tai pats sunkiausias veiksmas...

Daug lengviau pagamint lesyklėlę, prinešt maisto į miškus, padaryt ėdžias, kad gyvūnėliai paėstų, paskui kad jie nešaltų pas save į namus sutemsim visus žvėrelius, kai jie bus paėdę.. Nes žmogui niekada neužteks tik pamaitinti gyvūnėlį. Jis norės gyvūnėlį ir sušildyti, nes šalta gyvūnėliui lakstyt po mišką prie minus 30 laipsnių... Ir aišku paskui pradėsim zylutes laikyti narveliuose, duoti joms maisto šilumos, meilės duosim, kas yra svarbiausia

Kasdien galėsim paglostyt paukštuką mažiuką...

Nieko gero ir su stumbrais neišėjo Lietuvoj. Priveisė jų..nu ir kas? Į laisvę jie vis tiek neina. Eina atgal pas žmogų maisto prašinėt, nes nebegali vieni išgyvent... Zoologijos sodas dar vienas gavosi, o ne stumbrų atkūrimas Lietuvoj.

Gal ir gerai, kad medžiotojai yra, pašaudo į žvėrelius, pagasdina. Tai šie bent jau bijo žmogaus ir bėga nuo jo visokios "pagalbos", "meilės"...

Palikit gi pagaliau tuos žvėrelius ramybėj, nekankinkit jų... Jie be žmogaus daug geriau gyvena, nei su žmogum. Kai jie norės, kai pamatys, kad gerai, teisingai gyvenam, vat tada ateis patys pas mus. Vaikščios laisvi šalia mūsų, o ne dėl maisto pas mus ateis. Ateis pas mus iš savo laisvos valios, kaip laisvos būtybės...

briedis · Post by **briedis** » Sat 01 21, 2006, 16:44

Iš pirmo žvilgsnio žiaurūs Laimio siūlomi metodai, bet, deja, teisingi. Laukiniams gyvūnams laisvė brangesnė už gyvybę. Mums tai sunkiai suvokiama, nes nenutuokiam kas tai yra.

Dobė · Post by **Dobė** » Sat 01 21, 2006, 17:02

na man tai neatrodo žiauru, nes maitindami, šerdami, padarome priklausomus

apskritai, kai skaitau Laimio rašinėlius - apie mišką, gyvūnų maitinimą, ekologiją ir pan., tai atrodo, kad mano mintis dėsto, todėl man ir nenuostabu, atrodo savaime suprantama, net ir nebelieka ką pridurt

aš pati savo katinus permaitinu - trūksta tvirtybės šiuo aržvilgiu, ir jie tuo naudojasi, nors nežinau, kaip jie išsimaitintų - nuo mažens pripratę būti šeriami. kaži žiemą ar galėtų pelių pagaut? o be pelių ką jiems dabar valgyti?

vasarą tai parneša pelių ir pameta ant slenksčio žarnokus

briedis · Post by **briedis** » Sun 01 22, 2006, 1:36

Padedant gyvūnams apsiginti nuo bado, gali atsirasti noras apsaugot juos ir nuo kitų pavojų , pvz. nuo plėšrūnų. Gali pasirodyt, kad plėšrūnai tai blogis. Po teisybei gi jie atlieka ypatingą vaidmenį ekosistemose (aišku, toks išskyrimas sąlyginis, visų vaidmuo vienodai svarbus). Plėšrūnai yra viršutinė mitybinės grandinės dalis, jie atsakingi už visų augalais mintančių žvėrių sveikatą ir dar daugelį kitų dalykų. Pasaulio mokslininkai jau suprato šitą, bent jau formaliai imtasi stambiųjų plėšrūnų apsaugos, deja dažnai pavėluotai. Aišku tiek, kad be šios viršutinės grandies jokia natūrali ekosistema pati išsilaikyti negali nei vandeny nei sausumoje. Vienintelis žemynas, neskaitant salų, neturintis natūralių plėšrūnų- Australija. Ten susiformavo visiškai kitoks reguliavimo mechanizmas, negaliojantis kitiems žemynams. Taigi plėšrūnai yra akivaizdžiausias ekosistemos gyvybingumo rodiklis. Mūsų platumose pagrindiniai būtų lokys, vilkas ir lūšis. Galima pasakyt, kad jie negali gyvent be tikro miško, bet dar teisingesnis būtų teiginys, kad miškas negali gyvent be šios trijulės.