nerašyti laiškai
snieguotas ledkalnis
negali šildyti –
tik spindėti.
rogių vėžiomis – į paslaptį
per duobes,
per pylimus...
nerašyti laiškai –
pusnimis, pusnimis
iki tavęs.
ieškosi žodyno
savo minčių labirinte,
kad juos perskaitytum.
- - - - - - - - - - - - - -
rododendrų blyksniais
aptaškys praeiviai gatves,
su šokančiom striptizą
snaigėmis.
paleistuvės baltuolės –
momento įsčiose.
ramus švytesys.
Bet ar būtent tai
įskaitysi
mano laiškuose?
Vilijos Stančiauskaitės eilės
Moderator: Visi tvarkytojai
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
* * *
nepažįstu žiemos dialekto.
gal tai lietuviškas
tvorų braškėjimas
nuo šalčio?
aš- emigrantė tarp
olandiško rūko drėgmės.
žiema už mano lango. Vėl lis.
guvus artėji į mane,
net ir per skersvėjus.
pasiklysi – išvesiu į
saulėlaidą rausvą.
Olandijos kanalų labirintas –
tavo veido raukšlės.
plukdau savo pirštus
it popieriaus laivelius
per juos.
sakai, pažįsti meilės dialektą?
išskridę žiemoti paukščiai...
nepažįstu žiemos dialekto.
gal tai lietuviškas
tvorų braškėjimas
nuo šalčio?
aš- emigrantė tarp
olandiško rūko drėgmės.
žiema už mano lango. Vėl lis.
guvus artėji į mane,
net ir per skersvėjus.
pasiklysi – išvesiu į
saulėlaidą rausvą.
Olandijos kanalų labirintas –
tavo veido raukšlės.
plukdau savo pirštus
it popieriaus laivelius
per juos.
sakai, pažįsti meilės dialektą?
išskridę žiemoti paukščiai...
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
Tėvynės ilgesys
Heimwee
Dicht en open slaat de heimwee
gespleten houten vensterluiken
de wind raast klagend over haar eigen lot
Een overvloed aan herinneringen doet
de geur van het Vaderland opwaaien
Het ruikt naar roggebloem aarde en wijnruit
Ik laat me meevoeren over de kronkelige rivier Nemunas
in mijn gedachten raak ik de oude stadstorentjes
van mijn geboorteplaats Kaunas aan
de kou van het water van rivier Neris
de blijmoedigheid van rivier Sesupe
het slib van rivier Dubysa
Die diepte van de meren
die helderheid omgeven door bossen
Litouwen alleen in mijn gedachten omhels ik je
elke avond duikend in jouw koude wateren
Op dit papier druk ik mijn liefde
voor jou Vaderland
en verkondig aan de hele wereld
de schoonheid de groenheid
van jouw wijd reikende ogen
Tėvynės ilgesys
(eilėraščio originalas)
ilgesys varsto įskirdusias medines langines
pašėlęs vėjas skundžiasi savo likimu
Tėvynės kvapą neša klodai minčių
ji rugiagėlėm grumstu rūtom alsuoja
plaukiu mintim Nemunu srauniuoju
liečiu jausmais gimto Kauno senamiesčio bokštelius
Neries vandenėlio šaltumą Šešupės vingį Dubysos dumblą
o ežerų gylis miškų apsuptyje
kas vakarą neriu į vandenis jų šaltus
tik mintimis Lietuva aš prisiglaudžiu prie tavęs
įspaudžiu meilę tau į baltą popierių Tėvyne
ir šaukiu pasauliui grožį žalumą tavo tyvuliuojančių akių
(vertimas į olandų kalbą D. Toleikytės)
18. XII. 2002
Heimwee
Dicht en open slaat de heimwee
gespleten houten vensterluiken
de wind raast klagend over haar eigen lot
Een overvloed aan herinneringen doet
de geur van het Vaderland opwaaien
Het ruikt naar roggebloem aarde en wijnruit
Ik laat me meevoeren over de kronkelige rivier Nemunas
in mijn gedachten raak ik de oude stadstorentjes
van mijn geboorteplaats Kaunas aan
de kou van het water van rivier Neris
de blijmoedigheid van rivier Sesupe
het slib van rivier Dubysa
Die diepte van de meren
die helderheid omgeven door bossen
Litouwen alleen in mijn gedachten omhels ik je
elke avond duikend in jouw koude wateren
Op dit papier druk ik mijn liefde
voor jou Vaderland
en verkondig aan de hele wereld
de schoonheid de groenheid
van jouw wijd reikende ogen
Tėvynės ilgesys
(eilėraščio originalas)
ilgesys varsto įskirdusias medines langines
pašėlęs vėjas skundžiasi savo likimu
Tėvynės kvapą neša klodai minčių
ji rugiagėlėm grumstu rūtom alsuoja
plaukiu mintim Nemunu srauniuoju
liečiu jausmais gimto Kauno senamiesčio bokštelius
Neries vandenėlio šaltumą Šešupės vingį Dubysos dumblą
o ežerų gylis miškų apsuptyje
kas vakarą neriu į vandenis jų šaltus
tik mintimis Lietuva aš prisiglaudžiu prie tavęs
įspaudžiu meilę tau į baltą popierių Tėvyne
ir šaukiu pasauliui grožį žalumą tavo tyvuliuojančių akių
(vertimas į olandų kalbą D. Toleikytės)
18. XII. 2002
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
Amsterdamo fotografijos fragmentai
I
Rugpjūčio tvaikus oras,
užgulęs Amsterdamą, pavakary...
Susidėlioji miesto fotografiją iš margų skiaučių...
Atrandi:
Madam Tiso muziejaus figūrėlės
vaškiniais žvilgsniais lydi smalsuolių akis - - -
It driežai – siauručiai kanalai
giliai įsirėžę tarp architektūros - - -
Išsirietusiom nugarom okeanas tiltukų - - -
Jūra dviračių prieš geležinkelio stotį - - -
Dairais...
II
Indėno lūpose- armonikėlės lengva muzika,
it kalnų vėjo praeitis,
atsimuša į rudą mūrą –
svaigsta išformuotoj erdvėj...
Amsterdamo raudonųjų žibintų vyšnių tirštis,
apšvietęs gašliai apnuogintas krūtis - - -
...ir sustingsta prostitutės šypsena lango stikle...
Vasaros duslus karštis kabo ant nutrupėjusių sienų - - -
Nustembi...
Sudužusio veidrodžio šukėse:
puolę vyrų šešėliai,
rausvai marmurinės krūtys,
elgetų išsprogusios akys...
- - - juodas debesis...
III
Pintų krėslų terasose –
saldžios vėsos atplaišos,
išsibėgiojusios po didmiestį:
siauraakių kiniečių veidai,
japonų naivios šypsenos,
indžių spalvingi sariai,
italų temperamentinga kalba...
Tartum teatro personažai-
užtvindę Damo aikštę,
vaidina gyvenimo pjesę - - -
Pilkų balandžių čiurkšlės - - -
Šurmulys...
Žmonės, lyg gyvi ledo luitai
judantys dieną, naktį-
tvindo Rebrantpleino aikštę.
Apstulbsti...
Restoranai – nykštukiniais medienos staliukais,
kavinės – kišenės linksmutės dūsta nuo spūsties,
barai – trankaus triukšmo prigrūsti...
Kunkuliuoja garuojantis Amsterdamo katilas
it Naujosios Zelandijos verdantis dumblas - - -
Apsvaigsti...
IV
Gelsvos saulėgrąžos drobėje
šviečia lyg tavo Tėvynės saulė,
nunokusių javų lygumos – paveikslo rėmuose,
Japonijos vyšnia, aplipusi purpuro žiedais,
beausis autoportretas –
Van Gogo genijaus potėpiai sustingę drobėse...
Šedevrai kalbina vaizduotę - - -
Susižavi...
V
Vasara išpylusi žalią vyną
ant džiaugsmu apgirtusių parko klevų - - -
Atšokęs nuo grindinio,
geležinių ratų karietos bildesio lietus - - -
Bedvasiais akmenimis grįstoj Damo aikštėj –
tumus minios kvaitulys - - -
Miesto kvapai su dulkėm susimaišę:
Guči kvepalų aromatas,
picos skrebučių kvapsnis,
marichuanos dvokas...
Amsterdamas – rugpjūčio glėby...
Centrinė gatvė – parduotuvių upė, –
dūsta oras nuo lavinos vitrinų,
...žmonių oti liūtis - - -
Olandų žemės sostinės nuotraukos skiautės
pabirurios prieštaringai,
didingai,
žaismingai,
gašliai...
I
Rugpjūčio tvaikus oras,
užgulęs Amsterdamą, pavakary...
Susidėlioji miesto fotografiją iš margų skiaučių...
Atrandi:
Madam Tiso muziejaus figūrėlės
vaškiniais žvilgsniais lydi smalsuolių akis - - -
It driežai – siauručiai kanalai
giliai įsirėžę tarp architektūros - - -
Išsirietusiom nugarom okeanas tiltukų - - -
Jūra dviračių prieš geležinkelio stotį - - -
Dairais...
II
Indėno lūpose- armonikėlės lengva muzika,
it kalnų vėjo praeitis,
atsimuša į rudą mūrą –
svaigsta išformuotoj erdvėj...
Amsterdamo raudonųjų žibintų vyšnių tirštis,
apšvietęs gašliai apnuogintas krūtis - - -
...ir sustingsta prostitutės šypsena lango stikle...
Vasaros duslus karštis kabo ant nutrupėjusių sienų - - -
Nustembi...
Sudužusio veidrodžio šukėse:
puolę vyrų šešėliai,
rausvai marmurinės krūtys,
elgetų išsprogusios akys...
- - - juodas debesis...
III
Pintų krėslų terasose –
saldžios vėsos atplaišos,
išsibėgiojusios po didmiestį:
siauraakių kiniečių veidai,
japonų naivios šypsenos,
indžių spalvingi sariai,
italų temperamentinga kalba...
Tartum teatro personažai-
užtvindę Damo aikštę,
vaidina gyvenimo pjesę - - -
Pilkų balandžių čiurkšlės - - -
Šurmulys...
Žmonės, lyg gyvi ledo luitai
judantys dieną, naktį-
tvindo Rebrantpleino aikštę.
Apstulbsti...
Restoranai – nykštukiniais medienos staliukais,
kavinės – kišenės linksmutės dūsta nuo spūsties,
barai – trankaus triukšmo prigrūsti...
Kunkuliuoja garuojantis Amsterdamo katilas
it Naujosios Zelandijos verdantis dumblas - - -
Apsvaigsti...
IV
Gelsvos saulėgrąžos drobėje
šviečia lyg tavo Tėvynės saulė,
nunokusių javų lygumos – paveikslo rėmuose,
Japonijos vyšnia, aplipusi purpuro žiedais,
beausis autoportretas –
Van Gogo genijaus potėpiai sustingę drobėse...
Šedevrai kalbina vaizduotę - - -
Susižavi...
V
Vasara išpylusi žalią vyną
ant džiaugsmu apgirtusių parko klevų - - -
Atšokęs nuo grindinio,
geležinių ratų karietos bildesio lietus - - -
Bedvasiais akmenimis grįstoj Damo aikštėj –
tumus minios kvaitulys - - -
Miesto kvapai su dulkėm susimaišę:
Guči kvepalų aromatas,
picos skrebučių kvapsnis,
marichuanos dvokas...
Amsterdamas – rugpjūčio glėby...
Centrinė gatvė – parduotuvių upė, –
dūsta oras nuo lavinos vitrinų,
...žmonių oti liūtis - - -
Olandų žemės sostinės nuotraukos skiautės
pabirurios prieštaringai,
didingai,
žaismingai,
gašliai...
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
dryžuotas pavasariu
dryžuotas pavasariu
proskynoj vėjų
tiek daug tavęs
dar nieks neturėjo
langeliais eilėraštis
prijuostė taukuota
eilėdara byra
tarsi žiemos nuotaka
vienoj rankoj poezija
kitoj kasdienybės šluota
šukuoju mintis savo
džiazo protrūkiais
slystu krentu vėl artėju
tiek daug šviesos
dar mes neturėjome
ar pameni įdubas
kur meilė užstrigo
kodėl taip sunku
kada nėra nė rimo
tik prijuostė taukuota
proskynoj vėjų
tiek daug tavęs
dar nieks neturėjo
dryžuotas pavasariu
proskynoj vėjų
tiek daug tavęs
dar nieks neturėjo
langeliais eilėraštis
prijuostė taukuota
eilėdara byra
tarsi žiemos nuotaka
vienoj rankoj poezija
kitoj kasdienybės šluota
šukuoju mintis savo
džiazo protrūkiais
slystu krentu vėl artėju
tiek daug šviesos
dar mes neturėjome
ar pameni įdubas
kur meilė užstrigo
kodėl taip sunku
kada nėra nė rimo
tik prijuostė taukuota
proskynoj vėjų
tiek daug tavęs
dar nieks neturėjo
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
dedikuota A. D.
* * *
o jei vasario
paskutinės snaigės
tau nepraneš
kuo gyvenu
sukaupęs drąsą
atsisuk į dvasios gėlą
žiemos lietum
išverksiu viską
kas abiems brangu
ar pameni
studentišką lakumą
kai tądien tilpom
mirksnio vienam
žavesio daige
bežodėm lūpom
ženklinome rytą
dar nežinodami
už posūkio
jau pabaiga
* * *
o jei vasario
paskutinės snaigės
tau nepraneš
kuo gyvenu
sukaupęs drąsą
atsisuk į dvasios gėlą
žiemos lietum
išverksiu viską
kas abiems brangu
ar pameni
studentišką lakumą
kai tądien tilpom
mirksnio vienam
žavesio daige
bežodėm lūpom
ženklinome rytą
dar nežinodami
už posūkio
jau pabaiga
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
gyvenimas saksafono balsu
padovanoju Tau
ilgą bučinių vėrinį,
saksofono su pianinu
linksmą pokalbį,
du tūkstančius
kilometrų šilko,
išsidriekusio per
jūrmyles, per miškus,
baltos tulpės
aromato kvaitulį,
žydintį persikų sodą
po tavo praviru
vaizduotės langu,
kylančios gervės
grakštų mostą,
prieš Tau pabundant.
krisi, krisi, krisi
šimtus tūkstančių kartų
palaimingai, šiltai- - -
iki pareis tas
valkata rytas,
ir prabils
vėl gyvenimas
saksofono balsu.
padovanoju Tau
ilgą bučinių vėrinį,
saksofono su pianinu
linksmą pokalbį,
du tūkstančius
kilometrų šilko,
išsidriekusio per
jūrmyles, per miškus,
baltos tulpės
aromato kvaitulį,
žydintį persikų sodą
po tavo praviru
vaizduotės langu,
kylančios gervės
grakštų mostą,
prieš Tau pabundant.
krisi, krisi, krisi
šimtus tūkstančių kartų
palaimingai, šiltai- - -
iki pareis tas
valkata rytas,
ir prabils
vėl gyvenimas
saksofono balsu.
-
- Posts: 954
- Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
- Location: Kaimas
- Contact:
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 590
- Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
- Location: Vilnius
Taip artima... Iš tiesų. Jaučiu tą grožį kartu.Tėvynės ilgesys
(eilėraščio originalas)
ilgesys varsto įskirdusias medines langines
pašėlęs vėjas skundžiasi savo likimu
Tėvynės kvapą neša klodai minčių
ji rugiagėlėm grumstu rūtom alsuoja
plaukiu mintim Nemunu srauniuoju
liečiu jausmais gimto Kauno senamiesčio bokštelius
Neries vandenėlio šaltumą Šešupės vingį Dubysos dumblą
o ežerų gylis miškų apsuptyje
kas vakarą neriu į vandenis jų šaltus
tik mintimis Lietuva aš prisiglaudžiu prie tavęs
įspaudžiu meilę tau į baltą popierių Tėvyne
ir šaukiu pasauliui grožį žalumą tavo tyvuliuojančių akių
Įdomu, kas iš tiesų žadina poetų širdis tiek daugel jau metų - slėniai, upės, girios, saulė - gimtojo krašto gamta. Kas ji tokia, jeigu sukelia tiek daug tyrų jausmų? Kas ji?
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
-
- Posts: 61
- Joined: Sat 01 13, 2007, 12:24
Re: Vilijos Stančiauskaitės eilės
stap na stap kruipt er
de lente. een pardebloem
onder het regen.
de lente. een pardebloem
onder het regen.