Valgomi augalai

Įvairūs sodinimo būdai, priežiūra

Moderator: Visi tvarkytojai

Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Valgomi augalai

Post by Laimis »

Hmmm...noru valgyti! Ka daryti? :mrgreen: Renata zinau, kad skaite kazkokia protinga knyga apie valgomus augalus. Renata, o kaip ji vadinasi ta knyga?

Siaip kol kas tai valgau:
Kiskio kopustus
Raskilas (jaunas)
Liepu lapus (jaunus)
Garsvas (jaunas)
Plautes
Dilgeles
Balandas
(Niam niam...)

Siandien suzinojau kad kaip salotos vartojami ir:
Raugerskio lapai
Gaurometis (jauni lapai)
Cesnakune
(Bet situ dar nebandziau)

Pieniu lapu valgyti tai manes neikalbesit, man kartu. Fe. Mirkiau ir citrinoj ir saltam vandeny per nakti, bet kartu vistiek.

Kas dar yra valgomo is netradiciniu augalu?
Leonardas
Posts: 237
Joined: Sat 10 05, 2002, 20:42
Location: Kaunas - Sukiniai

valgomi augalai

Post by Leonardas »

Laimi, žiūriu jau pasimetęs esi tarp forumų ir šita tema jau buvo pas mus rašyta, apie laukinius valgomus augalus gali rasti čia http://Travoved.narod.ru
Eglė
Posts: 110
Joined: Sun 02 02, 2003, 22:01
Location: Kaunas

Post by Eglė »

Man dar teko ragauti jaunu kieciu ir usniu (savaime suprantama, kad spygliukus nuskainiojau :D ) lapeliu. Siaip valgyti galima, tik po to labai gerti kazkodel norejosi... :roll:
Bet skaniausi - jauni varpucio stiebeliai(kur prie saknu) :P
Renata
Posts: 264
Joined: Tue 01 14, 2003, 10:40
Location: Vilnius
Contact:

Post by Renata »

Panasu, kad iskilo kalbu barjeras, yra zmoniu, puikiai mokanciu rusiskai, yra gerai ivaldziusiu anglu (ar kokias kitas kalbas). Turbut pats metas uzsiimti vertimais (santraukos ar reziume) ir deti i foruma tuos dalykelius, kuriuos pasiseka iskapstyti ir norisi pasidalinti su kitais, kurie ruskai ar angelskai "nekerta". Mielai pavertejauciau is rusu.
Pieniu rekomenduociau paragauti ziedu (geltonaja dali) tikrai skanu ir nekartu.
Ragauju vos ne viska is eiles, daugumos augalu ziedai kartus. Idomaus skonio yra klevas: sprogstantys lapeliai rugstoki, ziedai (be koteliu) - saldus.
Kamile (5 metai) mane pravardziuoja "Zoles edike", bet ir pati neatsisako paragauti. Jai patiko kraujazoliu lapeliai, jau ismoko juos surasti pievoj ir atskirti nuo kitu panasiu augalu.
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Tau Renata gerai... atve graziai pravardziuoja.. o mane... na patys isivaizduokit, vaiksto mergina, lyg niekur nieko prieina prie obels ziedo ir ima ji kramsnoti tiesiai nuo medzio, arba ropineja po zeme rinkdama ziedadulkes....
baisu.. kosmaras kazkoks..

bet kaip skanu :P :P
glesum
Posts: 954
Joined: Tue 02 18, 2003, 13:14
Location: Kaimas
Contact:

Post by glesum »

Dėmesio aš ir nekreipiu... ir aplinkiniai jau pratinasi prie mano keistenybiu.. visa laimė, kad gyvenu kaime, kur gali kad ir nuogas vaikscioti... niekam neidomu... :wink:

beje, Neringa sake, kad valgomos garsvos, o as tai ragauju viska... na ir tai, ka mano istikimiausias suniukas kramto nepamirstu pakramtyti.. skanu... :P :P
Irute
Posts: 238
Joined: Wed 03 26, 2003, 2:58
Location: Kaunas

Post by Irute »

Man tikriausiai labai pasisekė, kad savo vaikučius auginu toje pat vietovėje, kurioje pati užaugau( nors ir mieste). Tai maniškiai ragauja nektarą nuo tų pačių krūmelių, kuriuos ir mes vaikystėje apskabydavome
(gaila nežinau jų pavadinimo) :P

Vaikai jaučia, kas jiems geriausia (žinoma būtų geriau kaime). Ech... :wink:
Laimis
Posts: 1378
Joined: Mon 05 19, 2003, 11:42
Location: Link Ukmergės
Contact:

Post by Laimis »

Pas Balvočiūtę išmokau valgyti burnotį ir putelį (prisirinkau sėklų). Iš sibirinio barščio daromi barščiai.
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Nedidelėmis dozėmis valgomi yra ir kaip prieskoniai naudojami: raudonėlis, šlamutis, čiobrelis, kraujažolė...

Valgomi yra ir daugelis žiedų: pvz pienių, katilėliai (varpeliai niam niam), liepų žiedai, nakvišų ir daugelis kitų žiedų. Net ir nuodingų augalų žiedai dažnai yra skanūs ir, manau, valgomi.

Klaipėdos susitikime valgėme blynus iškeptus iš agurlkės. Pasaka. Receptą norėčiau sužinoti. Gal kas užsirašė ar prisimena?
Last edited by Vėl pasikeičiau... on Tue 07 22, 2003, 13:52, edited 1 time in total.
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Šį savaitgalį sužinojau, kad galima valgyti šviežius šviesiai žalius šiemetinius eglių ugliukus, kuriais pasipuošia eglių šakos :mrgreen:

skonis gana rugštokas, bet sako, kad daug vitaminų :mrgreen:

žodžiu, siulau paragaut :wink:
Uosis
Posts: 1564
Joined: Sun 12 22, 2002, 13:34

Post by Uosis »

Ir dar...

Jei kartais praalktumėt miške, užkąskit dilgelių :mrgreen:

Tik reikia vieną paslaptį žinoti....

O pasirodo, dilgelės mus dilgina tik viena puse. Žalioji pusė, kuri sugeria saulės spindulius - dilgina, o kita lapų pusė (ji būna šviesi, šviesiai žalia) nedilgina. Tai gi, nuskynkit dilgeles viršūnėlę ir gražiai sulankstykit taip, kad išorėje liktu tik nedilginančioji dalis, o tada belieka "lankstinuką" dėt į burną ir skanaut :)

skanaus :mrgreen:
Ingrida
Posts: 229
Joined: Wed 05 14, 2003, 12:36
Location: Panevėžys

Post by Ingrida »

"Nencai mano, kad suvalgęs saują džiovintų citrinvyčio uogų, žmogus, nevalgęs ir nejausdamas nuovargio, gali medžioti ištisą dieną."
O GYVENIMAS TOKS PUIKUS!
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

darja wrote:o kas tas stebuklingasis citrinvytis?.. :wink:
Ir nuovargio kaip nebūta

Image

Kęstutis Obelevičius, VDU Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo darbuotojas, Virtualus sodo žurnalas http://www.rojaussodai.lt
2004 liepos mėn. 2 d. 19:29


Šviežios ir džiovintos citrinvyčio uogos bei sėklos nuo senovės vartojamos kaip stimuliuojantys ir tonizuojantys vaistai, jos pašalina nuovargį ir suteikia žvalumo. Tolimųjų Rytų gyventojai, ypač udegėjai ir nanajai, į tolimas ir varginančias keliones būtinai pasiima džiovintų citrinvyčio vaisių.
Magnolinių šeimos vijokliniai krūmai - kininiai citrinvyčiai ( Schisandra chinensis (Turcz.) Baill.) jau palyginti seniai auginami mėgėjų soduose. Šis augalas paplitęs Tolimųjų Rytų mišriuose miškuose, upių ir upelių pakrantėse, krūmynuose.


Citrinvyčio stiebas ilgas, iki 4 - 8 m ilgio, tamsiai rudas, sumedėjęs, lapai elipsiški, su rausvais lapkočiais, žiedeliai nedidukai, balti ir kvapnūs. Vaisiai - raudonos, sultingos, rutuliškos uogos, susitelkę į ilgesnes ar trumpesnes kekes. Uogose yra dvi pumpuriškos sėklos. Citrinvyčiai žydi gegužės - birželio mėn., o uogos prinoksta rugsėjo mėn. ir ilgai kybo ant kero. Visas augalas turi eterinio aliejaus, jas patrynus pakvimpa citrina - iš čia kilęs ir augalo pavadinimas.

Citrinvyčio vaisiuose yra labai daug (iki 20 proc.) organinių rūgščių (citrinos, obuolių, vyno) ir tik 1,5 proc. cukraus, todėl vaisių minkštimas palyginti rūgštus. Be to, minkštime yra mineralinių druskų ir vitamino C, o sėklose - iki 33 proc.

Mokslininkai ilgai nesuprato, kaip nevalgę ir nemiegoję vietiniai gyventojai sukaria tiek daug kilometrų. Pagaliau išsiaiškino, jog šie nuolat kramto kažkokias raudonas uogas. Citrinvyčio uogose yra daug šizandrino - stipriai tonizuojančios medžiagos. Jis pradeda veikti po 30 - 40 min., ir veikia net 4 - 6 val. Bandymais įrodyta, kad citrinvyčio preparatai sustiprina centrinės nervų sistemos refleksinę veiklą, kartu stimuliuoja kvėpavimą ir širdies kraujagyslių sistemos veiklą. Jie labai efektyviai didina darbingumą, gelbsti fiziškai ir protiškai pavargus.


Dažniausiai citrinvyčiai dauginami sėklomis. Sėklos sėjamos iš karto nuėmus derlių. Išimtos sėklos apdžiovinamos kambaryje, paskui sėjamos į purią ir derlingą žemę 1,5 - 2 cm gylio vagutėse. Gerai įsišaknija ir anksti pavasarį prilenktos atlankos, sumedėję auginiai, kero dalys. Birželio mėnesį galima dauginti žaliaisiais auginiais.

Kininiai citrinvyčiai atsparūs šalčiams, žiemai jų nereikia pridengti. Neužmirškite, kad tai vijoklinis augalas, todėl jam reikia atramų. Neturėdamas kur vyniotis augalas nedera, o vėliau sunyksta. Augalai sodinami pietrytinėje arba pietinėje pastato pusėje, geriau dera saulėtoje vietoje. Ypač mėgsta puveningas, nesunkias, laidžias, bet drėgnas dirvas. Dauguma citrinvyčio šaknų auga 10 cm gylyje, todėl sodindami neužberkite šaknies kaklelio, nepurenkite pakrūmių.

Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... id=4682099
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

darja wrote:o kas tas stebuklingasis citrinvytis?.. :wink:
Kažkur rytuose jis lukinis, bet pas mus auginamas kaip kultūrinis. Jo lotyniškas keiksmažodis pagal kurį galima susirasti visą informaciją yra Schisandra chinensis. Smagiai ;)
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Laukiniai valgomi augalai. Radau labai gerą knygą:

Image

Дикорастущие съедобные растения
Автор - Берсон Гарри Залманович
Ленинград, "Гидрометеоиздат", 1991

http://skitalets.ru/books/dikorast_rast/
Neringa
Posts: 590
Joined: Tue 02 04, 2003, 20:30
Location: Vilnius

Post by Neringa »

Galima valgyti raktazoliu kotelius ir lapelius. Tikriausiai ir ziedus. Turi daug vitaminu ir visokiu kitokiu naudingu medziagu kaip ir dilgele.

Is egliu spygliu, ir tikriausiai is visu kitu spygliuociu galima gaminti arbata (irgi daug vitaminu duoda).

O man dar patinka dziovintas sermuksniu uogas ir dziovintus lepsius valgyti.

Tiesa, nezianu kaip vadinasi, bet as vadinu laukiniu cesnaku. Sukiniuose auga. Lapai kaip cesnako ir skonis taip pat. Labai visur tinka. Galima vietoj svoguno laisku naudot.

Sakyciau kad turetu buti valgomos ir zliuges. Vistoms jas duoda. Tai kodel zmogui nepabandzius? :wink:
sraige
Vartotojas neaktyvus
Posts: 500
Joined: Tue 03 08, 2005, 22:51
Location: Alytus

Post by sraige »

Žliūgės valgomos, paieškojus internete yra receptų.Man tai skanios tos piktžolės, kur rudeni labai smirda :mrgreen: . Jų balti žiedeliai viršūnėse, nepamenu kaip vadinasi. Bet kol jos jaunos labai skanios. Po to gelsvių galima prisidžiovinti, nes labai maistingos. Ir žalios skanios. Aš tai viską suvalgau, kas auga pas mane lovelį ant palangės, ir balandos, ir žliūgės. Aš neraviu o suvalgau. :mrgreen:
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Portulakų sumuštiniai

Image

Paprastoji portulaka ( Portulaca oleracea L.) - portulakinių šeimos vienametis augalas, kilęs iš Senojo Pasaulio tropinių sričių. Vėliau paplito Azijos šalyse, pasiekė vidutinio klimato šalis ir dabar gerai žinoma kaip... piktžolė. Tačiau Vakarų Europoje, Indijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje portulakos specialiai auginamos kaip lapinės daržovės.

Paprastosios portulakos stiebai šakoti, besidriekiantys žeme, šakelės trumpos, kylančios. Stiebai ir kiaušinio formos lapeliai storoki, mėsingi, panašūs į šiloko lapus. Žiedai smulkūs, geltoni. Sėklos mažutės (1000 sėklų sveria vos 0,1 g), tamsiai rudos arba juodos, blizgančios. Jos prinoksta daugiasėklėje dėžutėje, kuri atsidaro skersai kaip durelės – taip kilo lotyniškas augalo pavadinimas (lot. portula – durelės, varteliai). Sėklos daigios net 30 metų!

Portulakos pražysta liepos pradžioje ir žydi net iki rugsėjo vidurio, todėl ant augalo vasarą galima rasti ir žiedų, ir sėklų. Sėklos sėjamos rudenį ir pavasarį, jų nereikia užžerti, o tik prispausti prie žemės. Kitais metais pasisėja ir sudygsta savaime. Portulakos auga įvairiame dirvožemyje, bet geriausiai – purioje ir humusingoje žemėje.
Maistui vartojami lapai ir jauna žolė, kurioje yra baltymų, cukraus, ląstelienos, mineralinių druskų, organinių rūgščių, daug vitamino C ir provitamino A.

Kad šią žolę dar gilioje senovėje vartojo maistui, byloja Egipto hieroglifai. Tai ypač mėgiamas prieskoninis Užkaukazės tautų augalas, iš jo gamina salotos. Portulakų dedama į sriubas, aštrius patiekalus, jos marinuojamos.

Maistui portulakos ruošiamos kaip špinatai arba salotos, valgomos šviežios arba nuplikytos. Jos tinka pagardinti pomidorų sriubas. Sutrinti ir sumaišyti su aliejumi arba sviestu portulakų lapai ir jauni stebai - puikus užtepas sumuštiniams. Šviežios portulakų sultys gerina apetitą, gerai malšina troškulį, tonizuoja.

Hipokratas ir kiti mažiau garsūs senovės gydytojai portulakos žole gydė įvairias ligas. Ir dabar Rytų šalyse portulaka rekomenduojama vartoti sergant kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligomis. Liaudies medicinoje portulakos sėklų nuoviru malšinamas karštis, o žolės - gydomi įvairūs uždegimai. Įgėlus bitei ar vapsvai ant įkandimo vietos dedama šviežių sutrintų lapų. Arabų medicinoje portulaka gydomas diabetas. Sergantiems hipertonine liga portulakų vartoti nepatariama.

Portulakos sumuštinis
100 g portulakos lapų arba jaunos žolės, valgomasis šaukštas aliejaus, druskos pagal skonį.
Portulakas gerai nuplauti, susmulkinti ir sutrinti į košę. Sumaišyti su aliejumi (galima ir sviestu), pasūdyti ir tepti ant duonos.

Kęstutis OBELEVIČIUS
VDU Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo darbuotojas
© rojaussodai.lt, 2005-03-23


Šaltinis: http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=490
Vėl pasikeičiau...
Posts: 542
Joined: Tue 07 08, 2003, 15:24
Location: Kaunas-Vilnius

Post by Vėl pasikeičiau... »

Čiužučių pinigėliai

Image

Dirvinė čiužutė ( Thlaspi arvense L.) – bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos piktžolė, paplitusi visoje Lietuvoje. Tai vienmetė, 15-20 cm aukščio, gelsvai žalia žolė. Jos stiebas status, briaunuotas ir šakotas, lapai ištisiniai, stambiai dantyti, apatiniai susiaurėję į lapkotį, viršutiniai – bekočiai. Žiedai dvilyčiai, smulkūs, balti, susitelkę žiedynuose. Žydi balandžio – liepos mėn. Vaisiai – suplotos ankštarėlės, panašios į smulkias monetas, todėl liaudyje čiužutė kartais vadinama pinigėliais. Ankštarėlėse būna po 5-7 juodai rudas sėklas, o visas augalas jų subrandina net iki 2 tūkstančių.

Čiužutė auga laukuose, daržuose, pakelėse, šiukšlynuose, dažniausiai tai dirbamų laukų piktžolė, todėl nėra mėgstama. Bet išrovę neskubėkite išmesti, nes čiužutėse yra daug askorbino rūgšties (lapuose randama iki 470, sėklose – iki 440, šaknyse – iki 317 mg%), eterinio garstyčių aliejaus, mineralinių medžiagų, o sėklose – apie 28% maistui tinkamo aliejaus.

Maistui vartojami jauni lapai ir sėklos, kurios renkamos visai sunokusios. Gerai išdžiovintos sėklos sandariuose induose kaip prieskonis tinka vartoti keletą metų. Jos aštroko skonio ir česnakų aromato, todėl gali pakeisti česnakus. Čiužutės sėklų dedama į dešras, skilandžius ir kitus mėsos patiekalus. Jauni lapai tinka salotoms, sriuboms, padažams gaminti ir savo kaloringumu prilygsta kopūstams.

Vaistams žydėjimo metu renkama čiužutės žolė. Iš jos gaminami preparatai turi kraują stabdančių, šlapimą ir prakaitą varančių, atsikosėjimą lengvinančių, baktericidinių, priešuždegiminių ir žaizdas gydančių savybių.
Liaudies medicinoje čiužutės sėklų tyrele tepamos žaizdos ir nudegimai, o žolės antpilas geriamas sergant kai kuriomis skrandžio ligomis, mažakraujyste, pervargus, gydant nuo impotencijos.

Kęstutis OBELEVIČIUS
VDU Kauno botanikos sodo jaunesnysis mokslo darbuotojas
© rojaussodai.lt, 2005-03-29


Šaltinis: http://www.rojaussodai.lt/straipsnis.php?id=494
Dobė
Posts: 675
Joined: Mon 09 26, 2005, 8:58
Location: Vilnius

Post by Dobė »

vakar valgiau prinokusių stambių sodo gudobelių vaisių - kaip skanu, mniam... toks neįprastas, nenusibodęs natūralus skonis, dar truputi pasalusios buvo :lol:
labai mėgstu visokias retesnes uogas ragauti, jei koks augalelis dar ir uogų valgomų duoda, tai knieti įsigyti. va neseniai įsigijau baltajį šilkmedį, gal kas ragavote jo uogų ar patys auginate? o gal kam teko žilakrūmio uogų ragauti? turiu du mažyčius žilakrūmius dar nederančius. dar girdėjau apie tokia geltonžiedę sedulą (rusiškai "kizil"), kurios uogos irgi valgomos, tik dar niekur nemačiau. reiks pasidairyt kokioj sodininkų mugėj kitąmet.
beje, dabar ir aronijos, raugerškio uogas metas ragauti, tuoj ir šermukšniai prieis :D
Post Reply